www.feministes.eu

Kiekvienas amžius atneša kažką naujo ir „palaidoja“ sena. Kai kuriems žmonėms tai gerai, jie sugeba adaptuotis prie besikeičiančio pasaulio, o kiti – stipriai įsikabina į tradicines normas ir nepripažįsta jokių pasikeitimų. O aš vis laukiu, kada ateis toks laikas, kuomet stereotipai žmogaus sąmonėje bus palaidoti. Kodėl aš noriu šių laidotuvių? Atsakyti nėra sunku, tačiau apie viską nuo pradžių.

Pirmiausia, svarbu išsiaiškinti, kas yra stereotipai. Yra daug apibrėžimų knygose ir internete, bet man paprasčiausias ir aiškiausias pasirodė šis: „Stereotipas - tai supaprastintas tam tikros grupės žmonių įvaizdis, tikėjimas, kad šioje grupėje visi žmonės yra vienodi“.

Yra daug stereotipų grupių ir visų aptarti turbūt neįmanoma. Aš pasirinkau pora:

1. Homoseksualai

2. Vyrai / Moterys

Homoseksualai. Pradedam nuo to, kad tradicinėje visuomenėje kitos pakraipos žmonės visų pirma taip gražiai, t.y. homoseksualais, nevadinami. Bet tai toli gražu nebaisiausias dalykas. Ne vienas „didvyris“ išdrįsta net ir kumščiu pamokyti „neklaužadas“. Bet KODĖL? Nes mūsų protėvių proprotėviai, senelių seneliai ir, ŽINOMA, bažnyčia nuo seno kalė į galvą vieną formulę: vyras+moteris+vaikai=šeima. Ir netgi prilygino šios formulės rezultatą (t.y.šeimą) gyvenimo tikslu. Bet juk tai stereotipiška. Kaip galima visiems žmonėms pritaikyti vieną formulę? Ar neturėtų kiekvienas žmogus pats nuspręsti, koks yra jo gyvenimo tikslas ir ką jis vadina šeima. Tačiau kažkodėl homoseksualai laikomi iškrypėliais. Maža to, daugelis šaukia: „Jei pateisinat homoseksualus, tai pateisinkim ir zoofilus, pedofilus ir t.t.“ Nerandu logiško paaiškinimo, kaip jie gali būti prilyginami su tokiomis pakraipomis. Juk yra vienas labai svarus argumentas, dėl ko tai nesulyginami dalykai: homoseksualūs partneriai yra lygiaverčiai, kadangi gali abu SAVO noru, nieko neverčiami atlieka lytinį aktą, o pavyzdžiui, zoofilų atveju gyvūno nėra klausiama „ar tu to nori“, taip pat, kaip ir pedofilų atveju, vienas partneris yra vaikas ir nesugeba daug ko suvokti. Taigi, sakyti, kad homoseksualūs žmonės iškrypę yra neteisinga – jie nieko netvirkina, tiesiog juos netraukia priešingos lyties atstovai. Vienas garsus Lietuvos homoseksualas yra pasakęs: „Aš myliu ne lytį, o žmogų“. Šia mintim ir užbaigsiu homoseksualų grupę.

Vyrai / Moterys. Tradicinė visuomenė taip pat labai stereotipiška kalbant apie vyrus ir moteris. „Vyrai turi būti tokie ir anokie, o moterys tokios ir anokios“ – štai kaip skambėtų stereotipiška frazė šiuo atveju. Pavyzdžiui, moteris tradiciškai dauguma apibūdina kaip silpnąją lytį, švelnumo prieglobstį, nuolaidžią būtybę… kažkaip apibūdinimai man primena gležną sutvėrimą, tačiau dauguma moterų bent dvasiškai yra gerokai stipresnės už vyrus. Ir išvis, kodėl nuo lyties turi priklausyti tavo charakteris ar būdas? Ne lytis daro moteris silpnas, o stereotipai. Na, o ką jau kalbėti apie vyriškus / moteriškus darbus. Juk dar daug atsirastų žmonių, kurie teigtų, kad armijoje moteriai ne vieta, o vyrams, pvz., nedera imti tėvystės atostogų, nes „tai juk taip nevyriška“… apie tokias šeimas, kur vyras pasiima tėvystės atostogų, o moteris dirba netgi yra sakoma: „jau čia tai vyras po padu“. Stereotipai trukdo atsiskleisti, varžo ir galų gale duoda peną apkalboms. Ir kodėl juos vis tiek visi taip mėgsta?