Feminizmas XXI a.naudingas vyrams
Daugelis vyrų išgirdę žodį „feminizmas“ sieja jį su moterų noru užvaldyti pasaulį. Užtenka tik nueiti į google ir pamatysime panašių atsiliepimų kaip „feministės-blogis“, „feministės privedė džentelmenus prie išnykimo“, „feministės nori pakeisti pasaulį moterų naudai“ ir t.t. Tačiau ar ši nuomonė teisinga? Nejaugi vyrai feminizmo idėjose yra prilyginami kaip priešai? Aš sakau net nesuabejojusi, kad tikrai ne. Šiuolaikinis feminizmas netgi naudingas vyrams. Kodėl? Tuojau pabandysiu paaiškinti, tačiau visų pirma labai svarbu sutarti, kas yra feminizmas. Manau aiškinantis šią sąvoką labai svarbu remtis ne subjektyvia nuomone, o objektyviąja, tai yra, pateikti apibrėžimą, kuris atspindi daugumos feminisčių ideologiją. Jos teigia, kad „Feminizmas – tai socialinė teorija bei politiniai moterų judėjimai už lygias teises su vyrais.“ Ypatingai svarbu yra pabrėžti, kad feminizmas nėra vienakryptis ir yra keletą feminizmo tipų. Populiariausi yra šie:
- Liberalusis feminizmas
- Radikalusis feminizmas
- Socialistinis feminizmas
- Kultūrinis feminizmas
- Jėgos feminizmas ir kt.
Feministės skiriasi nelygybės šaltinių supratimu, požiūriais, kaip tą lygybę pasiekti, nuomonėmis, iki kokio lygio turėtų būti abejojama ir kritikuojama lytis ir lytinės tapatybės. Pirmoji feminizmo banga – kova dėl balsavimo teisės (XIX a. – XX a. pradžia). Antroji banga kilo XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje - tada pradėta kovoti už lyčių socialinių santykių, šeimos struktūros bei kultūros nuostatų keitimą. Na ir trečioji banga, kuri tęsiasi iki šiol, feminizmą bando atgaivinti, išsaugoti iškovotas teises.
Šioje vietoje manau pats metas sugrįžti prie šiandieninio pristatymo temos: Feminizmas XXI amžiuje yra naudingas vyrams. Panagrinėsiu tris feminizmo kryptis ir pakomentuosiu, kaip jos yra naudingos vyrams.
Pradėsiu nuo liberaliojo feminizmo. Šio tipo domėjimosi sritys: įdarbinimo sritis (darbo vietos ir atlyginimo galimybės), sveikatos apsauga, abortų laisvė, seksualinio auklėjimo ir kontraceptinių priemonių prieinamumas, švietimas, aukštasis mokslas, mokslas, moterų dalyvavimas valdžioje ir galimybė daryti valdžiai įtaką, žiniasklaida, reklama, religija ir bažnyčia, kariuomenė.
Paanalizuokime išsamiau. Pavyzdžiui, įdarbinimo srityje jos siekia vienodo atlyginimo. Kalbu ne vien apie norą, kad, pavyzdžiui, moteris administratorė uždirbtų tiek pat, kiek vyras administratorius, bet ir apie tai, kad vadinamieji „moteriški darbai“ (siuvėjos, kirpėjos, mokytojos ir t.t.) butų apmokami panašiai kaip „vyriškieji“ (statybininkai, jūreiviai, projektuotojai ir t.t.). Kuo tai būtų naudinga vyrams? Be abejo tuo, kad šeimos biudžetas padidėtų. Vadinasi, tai teigiamai atsilieptų visai šeimai, kadangi vienodai uždirbantys šeimos nariai jaustųsi lygiaverčiais bent jau finansine prasme, o tai labai svarbu santykiuose.
Sekantis labai naudingas feminisčių pasisakymas – abortų laisvė. Vyrams patogu, kad moteris turėtų teisę į legalų abortą, kadangi taip yra lengviau nusimesti atsakomybę ir nereikia prisiimti tėvystės pareigų. Kontraceptinių priemonių prieinamumas – taipogi svarbus ir vyrams. Uždraudus kontracepciją (o to labai norėtų bažnyčia) padaugėtų neplanuotų nėštumų, kurie būsimus tėvelius nelabai džiugintų. Prisiminkime savo „močiučių“ kartą, kuomet šeimoje būdavo po 10-15 vaikų ir paklauskime, ar linkėtų jos tokios gausios šeimynos ir savo anūkams.
Liberaliosios feministės taip pat siekia moterų dalyvavimo valdžioje. Atrodytų keista, kad tai gali būti naudinga vyrams, nes dauguma sako, kad politikoje moterims – ne vieta. Tačiau dabar pažiūrėjus į seimą ir žmonių nepasitenkinimą valstybe, drįsčiau teigti, kad ir vyrai-seimūnai nedžiugina liaudies. Kuo moterų partijos galėtų būti naudingos vyrams ir apskritai visai valstybei? O gi tuo, kad jos greičiausiai rūpintųsi skirtingais klausimais ir skirtų daugiau dėmesio kitiems dalykams. Puikus pavyzdys – Švedijoje susikūrusi moterų partija, kuri skiria daugiau dėmesio lyčių galimybėms. Vadinasi, didesnė tikimybė, kad partijose atsirastų įvairovė ir naujos vertybės. Galų gale, gal bent jau rinkiminiai pažadai skirtingai skambėtų…
Na ir dar viena mintis, kuri džiugina kai kuriuos vyrus – tai moterys kariuomenėje, už tai liberalės taip pat atkakliai kovoja. Iš pažiūros daug kam atrodo, kad visuomenė vis dar priešinasi tam, kad moterys ten įžengtų, tačiau, kai paklausi vyrų, kurie šiuo metu yra kariuomenėje, ar jiems patinka, kad ten yra ir moterų, retas, kuris atsako, kad ne.
Metas pereiti prie radikaliojo feminizmo. Jo domėjimosi sritys: Santykiai tarp lyčių kasdieniame gyvenime, papročiai, etiketas, gestai, kalba ir pan. Seksualumas. Šeima. Moters sveikata. Smurtas prieš moteris: žeminimas, prievartavimas, prekyba žmonėmis, seksualinis priekabiavimas. Politinės teises. Pornografija. Reklama. Moters paveikslas mene ir žiniasklaidoje. Moteriškumas ir vyriškumas kaip kultūros formos. Edukacija. Religija. Teisė. Moteris kitose kultūrose. Globalios grėsmes ir pasipriešinimo joms judėjimai. Ypatingas jautrumas visų rūšių tiesioginiam, pavieniam smurtui prieš moteris; jis traktuojamas kaip visuotinio tos lyties engimo įrodymas. Matome, kad kai kurios idėjos kartojasi kaip ir pas liberaliąsias feministes, bet vis gi vyrams - tai turbūt vienas iš labiausiai nemėgiamų feminizmo rūšių, kadangi istorijoje radikalios feministės pasireiškė grubiais pareiškimais prieš vyrus, maža to, jos gvildena „nepalankias temas“ vyrams (pvz.: ne kiekvienas vyras džiaugtųsi, jei radikaliosioms feministėms pavyktų apriboti pornografiją). Visgi ir čia yra naudingų pasisakymų vyrų atžvilgiu. Pavyzdžiui, pakalbėkime apie šeimą. Radikaliosios feministės nemėgsta stereotipų ir teigia, kad moters vieta – ne vien prie puodų, jos turi teisę save realizuoti ir darbe bei kopti karjeros laiptais. Taigi, kas iš to gavosi? Anksčiau moterys rūpindavosi vaikais ir namų buitimi,o vyrai dirbdavo. Moterims pavyko išsikovoti teises ir pataisas dėl darbo ir dabar jos gali drąsiai eiti dirbti. Vyrams nebereikia išlaikyti visos šeimos. Užtenka tik prisidėti prie šeimos išlaikymo. Taigi – vyrai neturėtų kuo skųstis. Maža to, radikalės siekia, kad ir vyrai prisidėtų labiau prie šeimyninio gyvenimo, taip pat rūpintųsi buitimi, namais. Iš vienos pusės, vyrai dėl to labai nepatenkinti, tačiau kiti džiaugiasi nykstančiais stereotipais ir tvirtina, kad tėvystė „veža“. Tėvai dabar turi teisę pasiimti tėvystės atostogas (nors aišku – tai labai retas atvejis Lietuvoje, tačiau pavyzdžiui, Islandijoje, tėvystės atostogos itin populiarios). Nors konservatyvių pažiūrų žmonės vis dar šaukia, kad tokie vyrai „bobiškėja“, tačiau aš asmeniškai visada palaikiau galimybę rinktis.
Na ir paskutinė feminizmo rūšis, kurią šiandien aptarsiu – jėgos feminizmas. Jo domėjimosi sritys: Realus moterų dalyvavimas valdžioje ir apskritai visuomenės gyvenime (o ne tik formali lygybė). Moterų kultūra ir kūryba. Separatistinio feminizmo kritika. Radikaliojo ir kultūrinio feminizmo teorijos bei ideologijos kritika. Vyriškumas, vyrai, vyriškumo etalonų ir lyčių tarpusavio santykių permainos. Kaip ir įprasta, domėjimosi sritys truputį kartojasi, tačiau jėgos feminizme atsiranda ir naujas bruožas – kitų feminizmo teorijų (ypač radikaliojo) kritika. Jos dažnai remiasi Skandinavijos šalių pavyzdžiu: Feminizmas čia tiesiog veši. Taigi jėgos atstovės kritikuoja perdėtą feminizmą. Ir tokia pažiūrų kritika vyrams labai naudinga – juk nedaugelis norėtų gyventi feministinėse šalyse, priešingai – nuvykę į tokias šalis pasibaisi karaliaujančiomis feministėmis.
Kaip matome, feminizmo pažiūros nėra vienodos. Kartais vienas feminisčių tipas netgi prieštarauja kitam feminisčių tipui. Tačiau yra tipų, kurie domisi tais pačiais dalykais, tik skirtingais būdais jų siekia. Ir tikrai negalima sakyti, kad feministės ieško naudos tik moterims – juk daugelis aspektų yra naudingi tiek vyrams, tiek moterims.
Dėkoju už dėmesį 
Orestija